svetimas

2 svẽtimas, -à smob. (3^b); R158, MŽ209 ne savųjų tarpo žmogus, ne giminė, ne saviškis: Įleidžiu ką svetimą kur, intikinu SD42. Svetimas atėjęs už tave nepadarys, viską pati turi atlikti V.Krėv. Numesk, tėvyne, rūbą seną, – kurį užvilko svetimi! Mair. Šunys nakčia palodavo, kad kas svẽtimas pasirodydavo Plšk. [Šuo,] ar kaimyns, ar svẽtims bus, įplėšdavo žmogų K.Donel. Svẽtimo gyvulys nekenčia Klt. Iš saviškių neskolija, ale vis iš svẽtimo Vdžg. Svẽtimuo tai netikėčio Plik. Pas svẽtimus i nebus gerai, jegu namie negerai Plv. Svẽtimas paliekta svẽtimu, nors ir geriausias būtų Rs. Ir duok svetimám: staklės sudaužytos, muštuvai išskelti! Ktk. Svẽtimą paprašau – karvę pamelžia, [v]andenio įneša gryčion Kp. Mažam noris vis, kur svẽtimas yr Šlčn. Prie svetimų̃ jis visiškai nedrąsus Pc. Anas neina an svẽtimą Dbč. Ans pačiai užrašė [turtą] lig su diena, kad svetimì neieškotum J. Viską paliksiu a saviem, a svetimíem: kas prikaršys, tam atiduosiu KzR. Tuoj par jūsų langus žiūrės svetimì (atsikels nauji gyventojai) Ktk. Čia visi svetimì suvažiavę Pp. Sirata palikau, ir aš augau pri svetimų̃ Lpl. Ans šeimos neturėjo savo, gyveno su svetimaĩs Sd. Kai paaugom, išeidavom pas svẽtimus dirbt, uždarbiaut Slv. Ejau po svẽtimus, lupau lupau – sveikata nuejo Alv. Aš tai vargau vis už tuos svẽtimus Jon. Užteko mum savo i duonos, i nereikė eiti pas svẽtimą dirbt Žg. Kožnas dirba kaip svetimám, ne teip kaip sau Ker. Kai tą svẽtimą išnaudoja, tuoj pralobsta Vlkv. O kai man reikia ažu svẽtimo [tekėti], tai kaipgi neverksi! Mlk. Svetimà aš esu, ne babūnė, svetimà Nt. Daba jau tę svetimų̃ svetimì gyvena Jrb. Ana tiek nebkentė to vyro, pripirštas buvo, buvo kaip svẽtimas Plt. Ans mun kaip svẽtimas, negaliu i veizėti Akm. Eina visi kaip svetimì, nosį užrietę – nei labas, nei sudiev Upn. Aš svetimu (paraštėje ateiviu) tapau svetimoje žemėje BB2Moz2,22. O ne kam svetimám arba nepažįstamam, bet tikram bursinykui savam DP361. Su svetima negyvensi Ch¹Mt5,27. Svetimo jos (avys) neseka, bet bėga nuog jo, nesa nepažįsta balso svetimųjų VlnE80. ^ Svetimas į namus – namiškis pas kitus LTR(Grk). Kad šiandie neklausai tėvų, rytoj klausysi svetimų Gdž. Svetimo žodis aštresnis už motinos rykštę PPr158. Svetimám kojas maino (už svetimą dirba) Klt. Motynos mūšis – kaip sviesto gniūžis, o svẽtimas kad muš – pri žemės primuš DūnŽ. Geriau pas svetimą kaip pas giminę LTsV164(Paį). Gražią žmoną svetimì vilioja Žg. Pas svetimą būt, savam pasiskųst Lš. Geriau su savu verkt, negu su svetimu šokt Aps. Svetimám tiktai baronka pirkt Prng. Svetimo kviečius dabosi, o tavo žvirbliai išles LTR(Vdkt). Svẽtimo turtas neina į gerą Sk, Ėr. Svetimo naudą vėjai gaudo LTR. Svẽtimo akys didelės Btg. Kur savi šunes pjaunasi, ten svetimas uodegos nekišk PPr122. Kai mušas ir pinigus dalinas, svetimíem nėr ko eit Pnd. Geras šuo duonos iš svetimo neima KrvP(Rgv). Gardūs pyragai, bet ne svetimo kepti KrvP(Mrk).

◊ po svẽtimo rankàs be tėvų globos: Nu pat mažų dienų palikau po svẽtimo rankàs Yl.